Ko mums trūksta?

Posted by BusyBee

Tas jausmas , kad žolė žalesnė toje tvoros pusėje, kurią kerpa kaimynas, manau nėra svetimas nei vienam. Tačiau kuo toliau tuo labiau mus vilioja ta kaimyno žolė, kuri dygsta bet kur tik ne Lietuvoje. Anksčiau piktindavausi tais, kurie išvažiuoja iš Lietuvos, visiems dievagojasi , kaip jos pasiilgsta , bet nieku gyvu negrįžta, nuolankiai vergiškas valandas dirba darbą , kurio Lietuvoje pasibjaurėdami purtosi aiškindami, kad va pavyzdžiui Airijoje tai pragyventi įmanoma,nors tiek pat dirbdami čia manau gyventų ne ką blogiau (na tokiais tai visdar piktinuosi, bet čia jau atskira tema)... Bet kad nepastebėti, jog nemokame čia, Lietuvoje, "prisižiūrėti savo žolės" , kad ji nors kam atrodytų viliojanti, manau reikėtų būti aklam... Tai ko mums trūksta?

Nerašysiu apie politiką - manau to gero užtenka visur, o ir kompetencijos neturiu tam, kad galėčiau kažką objektyviai ir išmintingai vertinti - šį begalinį nusivylimą geriau palaikysiu viduje... Geriau pasidairysiu aplink į kasdieniškesnius , mirtingiesiems prieinamus dalykus, pavyzdžiui ...darbą, laisvalaikį, šventes...

Darbo rinką Lietuvoje su retom išimtim galima apibūdinti fraze "kuris kurį", kalbant apie darbdavio ir darbuotojo santykius. 2008ųjų metų ekonominė krizė be visų kitų pasekmių Lietuvoje persvėrė darbo santykių svarstykles nuo vieno kraštutinumo prie kito. Iki nuosmukio šalyje vyravo situacija, kai darbuotojui nereikėjo nei svarių argumentų, nei pakankamai kompetencijos, nei ,dažnai , logikos, kad jis nuspręstų reikalauti didesnio atlyginimo. Ateidamas į darbo pokalbį jis nė nemirktelėdamas diktuodavo realybės ir savo galimybių neatitinkančius atlyginimo reikalavimus, pateisindamas juos tiesiog "nes aš tokio atlyginimo noriu, už mažesnį nedirbsiu", o darbdaviai žiūrėdami į dirbtinai senkantį talentų rezervą šalyje pataikavo net nerealiausiems reikalavimams, ir žaidė šį šantažu pagrįstą žaidimą, tik ir laukdami , kuris darbuotojas šį kartą mes savo "noriu arba išeinu" kozirį.
Na bet atėjo ilgai lauktoji krizė ir suteikė galimbę darbdaviams atsigriebti su kaupu, kurios daugelis griebėsi su didžiuliu malnumu ir net nemąstydami apie pasekmes. Dabar gi žaidimo taisykles diktuoja darbdavys: mažina atlginimus iki absurdiško lygio, o jei nesigauna - atleidžia darbuotoją (dažnai nelabai švariai būdais) ir vietoj jo , kaip didelė dalis avalynės ar drabužių parduotuvių, samdo neviltyje besiblaškančius bet kam pasiryžusius darbuotojus pusei etato ir išnaudoja juos kiek tik gali pagal principą"arba taisyklės mano arba laisvas". O ką jau kalbėti apie puikų laiką pasireikšti išradingumui atleidžiant darbuotojus! Viena save gerbianti personalo vadovė yra išreiškusi mintį, jog jos manymu geras personalo skyriaus vadovas įmonėje yra tas, kuris "sugeba atleisti visus darbuotojus neišmokant nei vienam išeitinių kompensacijų", o vietoj to taip pakalbant su darbuotoju, kad šis " jaustųsi toks kaltas, toks menkas ir tiek įmonei pridirbęs, ir skolingas, kad mielai išeitų savo noru ir dar jaustųsi dėkingas"... Taigi ar esate darbdavys , ar darbuotojas, nenusiminkite - tai panašėja į tobulą nesibaigiančio rato pradžią - peržvelgus periodą, kai be jokių skrupulų ir etikos darbuotojai šantažavo darbdavius, kurį pakeitė laikotarpis, kai be jokios etikos ir susimąstymo atsižaisti gavo darbdaviai, manau netruksim sulaukti sekančio, kai pasitaisius ekonominei situacijai ir vėlgi emigracijos dėka ištuštėjus darbo jėgos rezervui, progą atsilošti vėl gaus darbuotojai...




Kupčinskas ir išmetamųjų dujų terapija Laisvės alėjai

Posted by BusyBee

Kol grupelė išradingo jaunimo Burbuliatoriaus pagalba bando įpūsti Kaunui šiek tiek gyvybės, Kauno meras nusprendė, kad vietoj dirbtinio kvėpavimo miestui "atgaivinti" geriau iškart imtis elektros šoko!

Nors eksperimentuoti linkęs miesto meras , nesirįžta atlikti tokių eksperimentų, kaip sniego valymo nuo Laisvės alėjos (žiemą "lėšų stygiaus" buvo nutarta prisnigusią gausybę sniego tiesiog palikti ir laukti kol nutirps) ar elementaraus pagrindinės miestą puošiančios gatvės pašlavinėjimo organizavimo ( liepžiedžių šiukšlynas , tikriausia, miestui turėtų suteikti jaukumo?), jis drąsiai iškart griebiasi ženklių priemonių - nuo spalio planuoja Laisvės alėja paleisti ... automobilių eismą.

Iš tiesų, gerai pagalvojus juk Laisvės alėją gniuždo mamos, vaikščiodamos alėja galėdamos nesirūpinti, kad jų mažyliai paklius po automobilio ratais, ir kavinių lankytojai , besimėgaujantys grynu oru kavinių terasose (na čia peršasi atskira diskusija apie rūkyma viešose vietose, bet apie tai kitąkart) ir žinoma, tie nežmoniški atstumai tarp alėjos barų ir parkavimo aikštelių ją kertančiose gatvėse ... Juk dabartinė situacija Laisvės alėjoje negalėtų būti tokia dėl netikusių miesto merijos galvų, viena po kitos užsidedančių karūną ir pamirštančių apie, etiką, logiką ir sveiką protą (arba jau į mero kėdę sėdančio be visų šių atributų, kaip antai Šustauskas...), ar dėl tų pačių niekam tikusių rinkėjų, kurie tokią valdžią išsirenka, ar dėl valdininkų, kurie miesto centre Laisvės alėjos pašonėje leidžia statyti tokius prekybos ir pramogų gigantus kaip Akropolis(!), kai vakaruose tokie didieji supermarket'ai statomi kur toliau nuo centro, priemiesčiuose...

Kyla daugybė klausimų... Kada Kauno valdžia pagaliau ims mąstyti? Kodėl jie nesugalvoja visai šeimai , o ne pavieniam pasipūtusiam kaunietiško BMV vairuotojui skirtų miesto gaivinimo akcijų bei naujovių? Kodėl mieste svarbiau pasirūpinti , kad tingi tukti linkusi šiandieninė miestelėnų karta neturėtų vargti ir žingsniuoti 100-200m iki kavinės, kai tuo tarpu įspraudę automobilį į ankštą tarpelį prie kažkieno vartų ligoniai iki Kauno Universitetinių Klinikų įėjimo dažniausiai turi keliauti kur kas toliau? Kodėl kai Europos miestai , kaip antai Berlynas, skiria papildomas lėšas , kad sumažintų taršą miesto centruose ir apribotų motorinio transporto judėjimą juose, Kaunas skirs papildomų lėšų tam, kad savo pagrindinę miesto alėją užtvindytų išmetamosiomis dujomis? Kokiam sveikai mąstančiam žmogui gali šauti į galvą mintis, kad vietoj vakarieniavimo restorano ar kavinės lauko terasoje ramioje Laisvės alėjoje, kauniečiai ir miesto svečiai mieliau ir aktyviau tai darys judrios gatvės ir mašinų stovėjimo aikštelės pašonėje?

Šiai eksperimentinei terapijai aš sakau NE! Mano vienos "ne" nieko nereiškia, bet mūsų visų "ne" gali išgelbėti Laisvės alėją!

Užburbuliuotas Kaunas

Posted by BusyBee

Mano nusivylusiai bet dar kažko gero iš Kauniečių besitikinčiai akiai negalėjo neužkliūti kvietimas susiburti ir "atgaivinti “pamirštas” miesto erdves", juo labiau kad kartais visas gimtas miestas man atrodo kaip viena didelė pamiršta erdvė, kuriai verkiant reikia nors kokio vilties... burbulo?

Kvepiantys ir saulėje žaižaruojantys muilo burbulai, užtvindantys aikštę ir kaip auksinė migla slenkantys pavejui - štai kaip miesto gatvių atgaivinimą įsivaizduoja Burbuliatoriaus organizatoriai , ir aš šią viziją karštai palaikau.

Ne vien dėl to, kad spalvų žaismas muilo burbuliukuose pirmadienį tikrai atgaivino šiaip nuobodžią "nuogo Žilinsko" saugomą aikštę prie galerijos, bet dėl to , kad suteikė progą studentams, vaikams, tėveliams ir mamytėms, nuo dienos darbų pavargusiems vyresniems ( solidesniems) miestelėnams atsipalaiduoti, įkvėpti gryno oro, šypsotis vieni kitiems , besiklausant vaikų klegesio, ir įrodyti, kad ne visada mes tokie jau niurzgos ir kad galime be didelių pastangų pasidžiaugti savo miesto grožiu. O dar jei atsirastų porelė klausą turinčių studentų su gitarom...

Po dviejų savaičių, šeštąjį Burbuliatoriaus pirmadienį, ir vėl pirksiu pilną krepšį burbulų ir trauksiu su šeimą ir draugais burbuliuoti. O tu?








Foto autorius: Binish Kuruvilla

Auksinė paslaugų industrijos išmintis

Posted by BusyBee

"Šiaip iš tikrųjų nesu didelė vyno gerbėja..." (padavėja, paprašyta parekomenduoti vyną, Gero Vyno Rūsys, Kaunas)

"Sunku pasakyti kas yra sriuboje - nieko nesimato" (padavėja, vegetaro paklausta iš ko pagaminta dienos sriuba, Chili Pica , Mega, Kaunas)

" Štai vienas meniu. Kai rasiu dar - atnešiu" (padavėjas prie 4 svečių stalelio, pustuštis restoranas Gralis, Kaunas)



Esu tikra - bus daugiau :D

Praėjusio rudens spalvos ąžuolyne

Posted by BusyBee

Jaunos mamos su vežimėliais, močiutės su mažučiais vaikais, dviratininkai, bėgikai ar tiesiog studentai išėję pasigrožėti rudens spalvomis Ąžuolyne susiduria su kur kas daugiau nei tikėjosi.
Nusprendžiau pasidalinti keletu vaizdelių, jei šiemet nespėjote tuo pasimėgauti gyvai :)




O kiek dar grožybių slepiasi po lapų kilimu telieka tik spėti.
Blogiausia, kad dėl to sunku kaltinti politikus ar miesto vadovus - dėl viso šito kalti mes patys, nesugebėdami pataikyti į šiukšlių dėžę , kurių pvz. ąžuolyne tikrai yra.

Laisvalaikio anatomija: Gero Vyno Rūsys

Posted by BusyBee

"Vasaros metu šeštadieniais nedirbame"- išgirdus tokį teiginį viename iš mieto restoranų ,tikriausiai, nustebtų ne vienas turistas.... Bet būtent tai mes sužinome, stabtelėję priešais Gero Vyno Rūsio duris. Gerai, kad romantiškai vakarienei pasirinkome pirmadienį - visgi alkani neliksim. O ir temą pagvildenti belaukiant meniu jau turime : kodėl, kai dauguma restoranų stengiasi išnaudoti kiekvieną savaitgalio vakarą, ši Kaune gerai žinoma vieta mieliau užsidaro?

Gal derėtų įdomumo dėlei pasiteirauti pas padavėją, tačiau apsigalvojame pamatę, kaip mums įėjus į tuščią restoraną, ši nedrąsiai kyšteli iš už kampo galvą pažiūrėti, ir vėl dingsta.

Meniu ilgai laukti neprireikia - šiokių tokių privalumų, esant vieninteliais klientais, visgi yra...

Vos pritūpus ant patogių kėdžių, tiek mums, tiek padavėjai į akį krenta stalas, svirduliuojantis ir banguojantis tarsi kybotų beorėje erdvėje. Kol mes klibiname stalą ir po staltiesės skvernais beviltiškai ieškome problemos ir jos sprendimo būdų, mus aptarnaujanti mergina tyliai, lyg visdar bandydama nuslėpti stalo svirduliavimo paslaptį, išdėlioja ant jo meniu ir dingsta taip nieko ir netarus. Šiek tiek pasisupę ir paplušėję, kurį laiką pasukę stalą, tarsi vinilinę plokštelę laikrodžio rodyklės kryptimi, pagaliau atsipalaiduojame - suveikė!

Dabar telieka užsisakyti gero vyno... Pripažinsime,vyno ekspertais nesame, tad išsirinkę butelį baltojo, pasiteiraujame apie jį padavėjos. Be žado mus paliko štai toks atsakymas: "Nežinau, gal ir skanus... Šiaip iš tikrųjų nesu didelė vyno gerbėja...". Dilema ar rinktis šį vyną, ar prašyt ką nors parekomenduoti, staiga... išspręsta.

Užsisakome "gal ir skanaus" vyno butelį bei trijų sūrių fondiu, kurio indo šildymo liepsnelė tampa vieninteliu mūsų romantiškos vakarienės žiburėliu, nes ant stalo liūdinti žvakė ,matyt, skirta tik ypatingiems atvejams. Jaukiai spragsint fondiu ugnelei, grojant maloniai 70-ųjų muzikai, kurios kompaktinė plokštelė užstrigo vos 3 kartus, apšviesti skardinės voratinkliu apraizgytos lempelės praleidžiame vakarą, gurkšnodami visgi gerą vyną...

Reziume:

+ Vynas buvo geras
+ Trinta daržovių sriuba buvo tikrai skani
+ Meniu yra net 2 fondiu ( sūrio ir šokolado), o tai - net 2 galimybės slapta visgi užsidegti ant stalo esančią žvakę...

- Aptarnavimas - mažų mažiausiai juokingas
- Aštrūs vištienos sparneliai su medumi, patiekiami su kaupinu šaukštu česnako vietoj garnyro, akivaizdžiai yra skirti ne romantiškoms vakarienėms , o vienišiams , vengiantiems draugijos
- Seno gero vyno butelius nukloję dulkės yra gerai , vyno rūsio lempas apraizgę voratinkliai - jau per daug